Kažkaip jaučiu, kad kiekvienam mūsų yra bent kartą kilęs klausimas, ar tai, kuo užsiimu yra mano veikla, ar ne? Ar tikrai tuo, kuo gyvenu yra mano kelias? Ypatingai susidūrus su sunkumais ar pervargus, kai norisi viską šveisti von, mintys apie tai, kad užsiimame kažkuo ne tuo, kuo turėtume – gręžia mūsų galvas rytą vakarą. … […]
5 klausimai MANO ar NE MANO? Read More »
AR PADAREI VISKĄ, KAS PRIKLAUSO NUO TAVĘS? Labai dažnai girdžiu apie darbą sakančius: – Manęs ten nevertina; – Jaučiuosi nereikalingas (-a); – Aš nebeturiu ten kur tobulėti; – Man ta įmonė jau nebegali nieko duoti. Jei taip jaučiatės jau kurį laiką ir esate išbandę viską, kas priklauso nuo Jūsų – Jums tikrai reikia ieškoti naujos
Savirefleksija – vienas pagrindinių mano augimo būdų. Esu įsitikinusi, kad be savęs suvokimo ir pažinimo žmogus negali gyventi savo svajonių gyvenimo. Nepažinodamas savęs, jis nežino ko nori. Taigi svajonių gyvenimo negali sukurti net mintyse. Tai kaip jis išgyvens realų? Gruodį labai daug galvoju, svajoju, reflektuoju, rašau: apie tai kas buvo, apie tai kas pavyko ir
Savirefleksija: atvirai apie 2020 metų NESĖKMES Read More »
Kai užsikuičiu „buitiake“ arba tiesiog pajuntu, kad mano kuriami dalykai mažiau domina tuos, kuriems aš kuriu, grįžtu prie savo veiklų pradžios. O jei tiksliau – iš naujo ieškau atsakymų į klausimus: – Ką aš turiu geriausio ir kuo galiu dalintis jau dabar? – Ką aš noriu duoti savo klientams? – Ką aš noriu duoti savo
Atsakymams surinkti reikia kelių vakarų ar rytų Read More »
Mes kas dieną priimame sprendimus (sprendimo nepriėmimas taip pat yra sprendimas).Ir ar susimąstome, kokia galinga jėga mus tempia žemyn, mus stabdo, mus užlaiko, mus suklaidina, jei SPRENDIMŲ, kuriuos turime priimti NEPRIIMAME? Nepriimtas sprendimas – lyg sunkus akmuo, kurį įsidėję į kišenę einame iš taško A, į tašką B; laikome jį lėkštėje valgydami pusryčių košę; pasistatome
Laukiam-tempiam: o kas jeigu šoksi? Read More »
Būna pasimetu savo tiksluose, prioritetuose, dienotvarkėje, svajonėse. Būna kad vieną dieną nuo pakilios energijos sklendžiu kiaurai sienas, o būna – grakščiai bumpteliu veidu į mėšlą ir verkiu į pagalvę, kad nesiseka. Leidžiu sau būti visokiai. Verkti. Pykti. Skųstis. Liūdėti…Bet visada siekiu išeiti į būseną ‚sklęsti kiaurai sienas‘. Nuolatos sau sakau – jei vieną kartą pavyko, gali
Nežinau statistikos, bet jaučiu, kad didžioji dalis žmonių, kurie dirba nemėgstamą darbą turi pasiteisinimą, kad dirba jį, nes nežino ko iš tiesų NORI. Kodėl taip sakau?Kai pradėjau užsiimti veiklos vystymo ir karjeros konsultacijomis, didžioji dalis į mane besikreipiančių žmonių sako, kad nežino ko nori ir dėl to kankinasi ten kur yra. Daugybė lektorių be manęs
Nežinau ko noriu. Bet ar tikrai? Read More »
Aš esu BAILĖ.– Na taip, kai kurie mano poelgiai ir veiksmai yra labai drąsūs– Aš tikrai turiu įprotį bijoti, bet daryti– Aš turiu madą (kartais kvailą), sakyti „taip“, kai net neįsivaizduoju kaip tą „taip“ įgyvendinsiu– Aš geriau pasakysiu „taip“ nei „ne“, kad tik reikalai išjudėtų iš mirties taško.Na trumpai tariant esu linkusi prisišnekėti ir prisidirbti
Apie baimę ir darymą Read More »
Ar bandėte vaikščioti visiškoje tamsoje? Ne, ne žengti kelis žingsnius iš atminties žinomoje vietoje, kol pasieksite šviesos jungiklį, o visiškoje tamsoje, nepažįstamoje vietoje. Bandžiau tai vienuose mokymuose, kurių tikslas buvo didesnis sąmoningumas ir gilesnis savęs pažinimas. Taisyklės paprastos- gavau visiškai juodus akinius, porininką, kuris reikalui esant švelniai atitrauktų nuo pavojaus ir gerą valandą laisvės aplinkos
Vaikščiojimas tamsoje: ar bandei? Read More »