giedrevaitiekunaite.lt

APIE BUVIMĄ SAVIMI

Giedrė — Wed, 10 Apr 2024 08:41:16 +0000

Aš visada žavėjausi tomis, kurios geba tiesiog būti. Bet galiausiai suvokiau – tam, kad būčiau laiminga man gyvybiškai reikia veikti.
Aš visada pavydėjau toms, kurios moka tiesiog plaukti. Bet galiausiai supratau – tam, kad gyvenčiau man reikia žinoti ir suplanuoti.
Aš slapta norėjau tapti ramia, jausminga moterimi. Bet galiausiai atradau – tam, kad žydėčiau, man reikia suvaldyti laukinę kaitą ir chaosą.
Aš visada norėjau išmokti sustoti pailsėti, kol dar nenusivarau nuo kojų. Bet galiausiai – aš leidau sau būti tokia, kokia esu ir iš viso to patirti malonumą.
Aš nežinau ar rytoj vis dar būsiu tokia išmintinga. Aš nežinau, ar rytoj nepasirodys kažkas, kas vėl įkvėps mane žavėtis kažkuo kitu, o ne pačia savimi.
Aš nežinau, aš man užteks tvirtumo atstovėti save, kai susidursiu su sunkumais. O Dievai, aš tikrai nežinau ar vėl nepervargsiu nuo savo norėjimo visko čia ir dabar ir tobulai. Nes aš tikrai ir toliau LABAI noriu iš tiesų, o ne šiaip gyventi.

Bet aš tikrai žinau, kad kiekvieną dieną galiu būti tokia, kokia esu ir tuo pačiu įsileisti to kažko, kas labai vilioja. Ir aš tikrai žinau, kad netgi tada kai neišeina ir vėl teškiuosi veidu į mėšlą – aš galiu atsistoti ir eiti toliau. Ir aš esu tikra, kad TIK nuo žinojimo, kas aš esu prasideda kelionė į TAI, ko aš noriu. Ir toje kelionėje niekada nėra finalo, todėl labai svarbu joje mėgautis, nes antraip pavargsime GYVENTI SAVO GYVENIMĄ.

Tekstas iš mano archyvų, rašytas prieš kelis metus. Bet taip surezonavo, kad dar kartą norėjosi palikti čia.

APIE ENERGIJĄ, KURI AUGINA

Giedrė — Mon, 08 Apr 2024 09:27:47 +0000

Aš galvoju, kas šiais laikais visi labai daug koncentruojamės į galutinį rezultatą. Ką uždirbome, ką pasiekėme, kur nuėjome, ką pamatėme ir pan. Ne išimtis ir aš. Bet kiek susimąstome kasdienoje apie tai, kiek savo veiksmuose energijos išeikvojame, o kiek jos susikuriame. Juk mūsų energija galiausiai yra tai, kurios dėka tą rezultatą užsidirbame arba ne.

🌿 kiek energijos atiduodame ir kiek gauname, kai bendraujame su žmonėmis apie nieką, kai esame kompanijose, kuriose mūsų vertybės nesutampa, kai su kažkuo būname/susitinkame, nes nepatogu pasakyti ne.

🌿 kiek energijos atiduodame ir kiek gauname skrolindami, žiūrėdami beprasmį turinį, klausydami žinias ar landžiodami į naujienų, kurios mums nelabai aktualios, portalus.

🌿 kiek energijos gauname ir atiduodame, kai atliekame užduotis, kurios mums visai neįdomios, neaugina ir darydami jas viduje burbame, kaip norėtume kitaip, o visa tai jau vemti verčia.

🌿 kiek energijos atiduodame ir gauname vis svarstydami, kaip geriau, vis dėliodami sprendimus, bet palikdami juos galvoje, o ne realiuose veiksmuose.

🌿 kiek energijos atiduodame ir gauname mintyse kurdami istorijas apie save, kuriose esame nevykėliai, nieko verti ar prastesni už kitus. Pasakodami istorijas, kuriose mums nepavyks, galvodami scenarijus, kuriuose mes susikertame, vietoje to, kad drąsintume ir palaikytume.

Sąrašą galima tęsti be galo.

Esmė ta, kad kiekvieną minutę renkamės, ar energiją auginsime, ar ją sekinsime. Gyvenant automatu to nepastebime, o matome tik rezultatą, kai vos velkamės, o dienos, rodos, bėga ir gyvena savo gyvenimą. Įjungus sąmoningumą ir atsakingai renkantis, kur eikvoti energiją, tą išsvajotą rezultatą galime turėti greičiau.

Ką šiandien padarysi dėl savo energijos, kuri augina ir įkvepia?

Darbo pokalbis: kaip elgtis pokalbio metu ir kaip pasiruošti deryboms dėl atlygio?

Giedrė — Fri, 28 Jan 2022 20:04:00 +0000

Sulaukus kvietimo į darbo pokalbį – kokius namų darbus būtina atlikti?

Būkite pasiruošę papasakoti apie save tai, ko reikia būtent tam darbdaviui ir tai pozicijai, į kurią pretenduojate. Ne paslaptis, kad beveik visi darbo pokalbiai prasideda prašymu „papasakokite apie save“. Taigi žinodami tai, pasiruoškime trumpą, 3-5 min. kalbą apie save. Pradėkime nuo išsilavinimo ir trumpos darbinės patirties apžvalgos. Kalbėdami apie patirtį ar turimas kompetencijas kalbėkite apie tai, ko nori Jūsų naujas potencialus darbdavys. T.y. tai kas darbo skelbime buvo parašyta kaip reikalavimas – įtraukite tai į savo kalbą. Nebūtina minėti žodžių, „kaip Jūs skelbime parašėte, aš turiu…, aš moku..“. Tiesiog – natūraliai kalbėkite apie tai, ką darėte, mokate ir žinote, kad Jus klausančio žmogaus pasąmonėje formuotųsi suvokimas, kad Jūs esate būtent tai, ko jiems reikia. Šiame prisistatyme yra didžiulė dalis Jūsų sėkmės.
Pergalvokite visus klausimus, kurių bijote arba nenorite, kad Jums užduotų. Jei į pokalbį eisite jų bijodami – juos tikrai gausite ir tai gali būti nesėkmės priežastis. Tai ką Jūs savyje akcentuojate kaip problemą – susidūrę su šia tema išorėje, susinervinate, pasimetate ir yra labai didelė tikimybė, kad pasimesite ir pats sau sugadinsite reikalą. Kitas dalykas – tai apie ką nenorite kalbėti ar nepriimate savęs – gali būti, kad tai yra vietos, kur nesusidraugavote su savimi. O tai irgi yra didžiulis trukdis sėkmei. Taigi Jūsų tikslas – susidraugauti su savimi, o tuose klausimuose, kurių bijote įžvelgti kuo daugiau pliusų arba “kodėl yra labai gerai, kad taip atsitiko ar taip yra”. Supraskite, viskas mūsų gyvenime vyksta ne veltui. Visos nelaimės ar bėdos pasitarnauja mūsų augimui.
Pasiruoškite būti atviras. Kiekvienas klausimas yra galimybė Jums parodyti tai, ką turite geriausio. O tuo pačiu suprasti, ar potencialus darbdavys, kuris sėdi prieš Jus yra tas, pas kurį Jūs norėtumėte dirbti. Aš į klausimus “ar planuojate turėti vaikų” ir ar “ar esate ištekėjuis”, žiūriu be dramų. Man tai yra puikios žinutės, su kokiu žmogumi man tektų dirbti ir būtent man nepriimtinų klausimų dėka galiu rinktis noriu to, ar ne dar nepradėjus dirbti.

Kaip elgtis pokalbio metu?

Kaip ir bet kuriame gyvenimo etape, taip ir darbo pokalbyje svarbiausia yra „nepamesti“ savęs ir nebandyti pasirodyti kažkuo kitu, nei iš tikrųjų esame. Desperatiškai siekti įtikti darbdaviui, kad tik priimtų į darbą, nėra teisingas žingsnis. Einant į pokalbį jokių gudrybių nereikia. Čia nebūna teisingų ar neteisingų atsakymų, tiesiog turime būti savimi – per daug nenutolti nuo savojo „aš“.

Galiausiai net jei interviu metu į klausimus atsakinėsite „teisingai“, mums koją gali pakišti visai kitą informaciją skleidžianti mūsų intonacija ar kūno kalba. Personalo atrankos specialistai nesunkiai atpažįsta kandidatus, kurie negalvodami beria šabloninius internete rastus atsakymus į klausimus.

Kaip melas ir bandymas bet kokia kaina “parduoti save” gali sugadinti svajonių darbą?

Tarkime, per pokalbį dėl desperatiško siekio gauti darbą bet kokia kaina nuslepiate savo tikrąsias vertybes ir negana to vienu ar kitu klausimu “pagražinate” savo nuomonę, kuri, jūsų manymu, turėtų labiau patikti darbdaviui, pavyzdžiui, pokalbio metu užsimindami, kad „darbas yra darbas, o šeima tik po darbo“, „vaikams susirgus rasiu, kas su jais pabus“, „vaikais gali pasirūpinti seneliai ir viršvalandžiai nebus bėda“. Pokalbio metu darbdavys nusprendžia, kad šiuo klausimu jūsų nuomonės sutampa ir jus pasamdo. Tačiau netrukus ateina laikas kalėdiniams vakarėliams vaikų darželyje, vaikai serga, viršvalandžiams darbe papildomo laiko neatsiranda, ir jums tenka eiti pas darbdavį ir aiškintis, prašyti, teisintis, t. y. keisti darbo pokalbio metu savo sumeluotą požiūrį. Tarp jūsų ir vadovo įtampa kaista, jums atrodo, kad vadovas jūsų nesupranta, o jūs nesuprantate jo. Ir taip jūsų svajonių darbas išsiverčia į kitą pusę ir patampa nepakenčiamu.

Tokių pavyzdžių gali būti begalė. Darbo pokalbio metu vadovo vartojamus keiksmažodžius praleidžiate pro ausis, o vėliau darbe tie kasdien vartojami keiksmažodžiai jus glumina ir erzina. Arba manote, kad prisitaikysime prie bet kokio vadovo – nes juk jis gali būti visoks, – o po kelių mėnesių tenka keisti darbą, nes nepajėgiate dirbti su tironišku autokratu.

Taigi, pagalvokite, ar tikrai norite atsakyti į klausimus “teisingai” ir bet kokia kaina patikti kiekvienam darbdaviui, o gal geriau likti ištikimu sau ir išlaukti „savo darbo“.

Kaip pasiruošti deryboms dėl atlygio?

Visi suprantame, kad darbo ieškome ir po to jį dirbame ne tik tam, kad maloniai praleistume laiką ir veiktume tai, kas mums patinka. Darbui mes „parduodame“ savo asmeninį laiką, savo kompetencijas, žinias, įgūdžius, todėl esame verti už tai gauti adekvatų atlygį.

Kad atlygio deryboms turėtume ne tik argumentus, bet ir pasiruoštume profesionaliai, siūlau apgalvoti tris temas:

Ko nori dardavys? Taigi visų pirma reikia labai aiškiai išsiaiškinti (jei įmanoma iš darbo skelbimo, jei ne – darbo pokalbio metu), ko darbdavys, siūlydamas atlygį už vieną ar kitą poziciją norės mainais. Būtent – mainais. Nes prieš nuspręsdamas mokėti ar nemokėti konkrečią pinigų sumą jis norės žinoti, kokia papildomą vertę būsimas kandidatas gali sukurti jo verslui. Šiame etape svarbu išsiaiškinti, kokia kompetencija reikalinga, kokios asmeninės savybės svarbios, kokias užduotis reikės atlikti, kokiuose projektuose veikti, pan.
Ką galiu duoti aš? Išsiaiškinus ko nori darbdavys – reikia įsivardinti, o ką galiu pasiūlyti aš? Kiek stiprios mano kompetencijos, kurių reikia? Kokia tikimybė, kad būsimos užduotys bus atliktos tinkamai? Kiek mano patirtis ir asmeninės savybės pasitarnaus darbdaviui? Ką papildomai galiu pasiūlyti ir ko kiti kandidatai gali neturėti? Kaip tai galiu pagrįsti – kokie mano patirties elementai įrodys, kad aš gebėsiu atlikti paskirtas užduotis?
Įsivardinti skaičių. Priimta manyti, kad kiekvienas darbdavys prieš organizuojant konkursą jau yra nusibrėžęs aiškias ribas, kokį atlyginimą yra nusiteikęs mokėti. Taip, tai yra tiesa. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad neturime sakyti „savo kainos“. Todėl, įvertinkite savo minimalius ir papildomus poreikius, paskaičiuokite, koks atlyginimas jums leistų ne tik išgyventi, bet ir jaustis oriai. Šalia to, aiškiai žinokite, kiek galite nusileisti derybose, kiek ilgai galite laukti tos idealios sumos, ar esate pasiruošęs bandomojo laikotarpio metu gauti mažiau, o po jo daugiau ir pan.

Pravartu pasidomėti, kokio dydžio darbo užmokesčiai yra mokami panašias pareigas užimantiems žmonėms. Nors įvairūs darbo užmokesčio tyrimai rodo, kad Lietuvoje tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlyginimas gali skirtis apie 50 %, apytikslę informaciją apie vidutinį konkrečios pareigybės užmokestį surasti tikrai yra įmanoma.

Kaip pokalbio metu suvaldyti stresą, jaudulį?

Visų pirma nepuoselėti iliuzijų, kad jaudulio nebus ir net nekelti sau tikslo “nesijaudinti”. Mūsų pasąmonė žino, kad mes būsime vertinami, todėl normalu, kad mes įsitempiame.

Tačiau, kai einant į pokalbį susidraugavęs su savimi, turint aiškų vidinį žinojimą ir atsakymus į iš pirmo žvilgsnio nepatogius klausimus – pokalbis tikrai gali vystytis natūraliai. Taip, Jūs galbūt jaudinsitės, bus nejauku išsakyti savo tikruosius lūkesčius, gal Jums drebės balsas ir rankos. Ir tai yra normalu. Bet už tai galėsite būti tikri, kad gavus darbą Jums neteks “slėpti” savo sumeluotų savybių arba bijoti, kad Jūsų paprašys daryti tai, ką neva puikiai mokate.

Mano patarimas ieškantiems savo svajonių darbo – supraskite save ir nesistenkite būti kažkuo, kuo nesate. O žinant, kas esate – tiesiog aktyviai veikite!

Kodėl dirbame tai, kas nepatinka?!

Giedrė — Fri, 14 Jan 2022 19:50:00 +0000

Tyrimų bendrovė Gallup 2017 metais pristatė kelerius metus vykdyto tyrimo rezultatus. Daugiau nei 200-uose valstybių siekė išsiaiškinti, ar žmonės patenkinti savo darbu. Statistika nedžiugina. Net 85 % žmonių nemėgsta savo darbo, kai iš jų 62% yra tiesiog nepatenkinti (pvz. jiems nepatinka jų užduotys; produktas, kurį atstovauja kompanija; vadovo elgesys; nepakankamos augimo ir vystymosi galimybės ir pan.), o 23% NEKENČIA savo darbo.

Atrodo kas čia tokio. Juk darbas yra darbas ir nebūtinai jis turi būti įdomus, lengvas ar mums patinkantis. Svarbu, kad laisvalaikis būtų turiningas, turėtume mylimą šeimą ir daug draugų, galėtume keliauti ir pan. Bet ar tikrai? Juk darbe praleidžiame mažiausiai trečdalį savo laiko. Kodėl taip lengvai parduodame savo brangų laiką tam, kas nepatinka?

Priežasčių yra daug:

Bijome rizikuoti, bijome žengti nors vieną mažą žingsnį savo svajonės link. Ir blokuojame ją galvodami, kad gali nepasiseti, nepavykti ir finale liksime kaip ta bobutė su prakiurusia gelda.
Nenorime mokytis. Tiesiog tingime. Normalu, kad norint turėti daugiau, geriau, įdomiau, reikia įdėti pastangų. Galbūt mokėti užsienio kalbą, galbūt pagilinti turimus įgūdžius, o galbūt tiesiog “pajudėti” darant kažką naujo.
Nenorime paleisti tai, ką turime. O kartais gal ir nebegalime, nes turime paskolas, įsipareigojimus ir t.t. Amerikiečiai turi labai gerą išsireiškimą “because we love our golden handcuffs” (vert.: mums patinka mūsų auksiniai antrankiai). Kartais svajonių darbą sumaišome su sociume gražiai skambančiomis pareigomis, blizgančiais automobiliais, prabangiais ofisais ir kokteiliais ant jūros kranto. Taip, tai yra faina. Aš ir svajoju apie Porsche. Bet ar būčiau laiminga jį turėdama ir tuo pačiu kasdien eidama į darbą, kuris neteikia džiaugsmo? Ne, tikrai ne.
Nenorime nuvilti tėvų… Juokinga, bet taip. Juk jie jau darželyje mus įsivaizdavo teisininkais, verslininkais, gydytojais. O mums gi svarbu jų įvertinimas, norime, kad jie didžiuotųsi, girtųsi mumis kaimynams ir giminėms. Bet, ar tikrai jie bus laimingi žinodami, kad ta “viršelio” kaina daro mus nelaimingais?
Patinka dejuoti ir skųstis. Šitas geriausias, bet tikrai tikras, kad ir kaip keistai skambėtų. Tiesiog. O kam krutintis- geriau jau pakritikuosime tuos, kurie bando, klysta, jiems neišeina, jie apsigėdina ir t.t. Aišku įdomu. Jei gyvenimas neįdomus, tai pasigrožėkime tų, kurių įdomesnis. Tik skirtumas tas, kad vieni siekia įgyvendinti savo svajonę, o kiti tuo tarpu parduoda savo brangias 8 dienos valandas nekenčiamam darbui.

Sąrašą dar būtų galima tęsti ir kiekvienam ta priežastis gali būti skirtinga. Bet ar susimąstome, kad žmonės, kurie dirba nemėgstamą darbą yra nelaimingi. Tokių net darbdaviams nereikia. amazon.com turi politiką tokius atleisti sumokant dideles išeitines, kad tik jie išeitų. Nes nelaimingi, nemėgstantys savo darbo darbuotojai yra mažiau produktyvūs, jie dažniau klysta, nebaigia darbų iki galo, įmonė dėl jų mažiau uždirba. Sakote na ir kas? O tas, kad tyrimai rodo, kad jie ir uždirba mažiau, nei tie, kurie myli savo darbą. Ne, mylinti savo darbą mokytoja kol kas neuždirbs daugiau nei nekenčiantis to, ką daro, teisininkas ar pardavimo vadybininkas. Bet, jei lyginsime degančio aistra ir atbulomis rankomis dirbančių teisininkų pajamas skirtumą tikrai matysime. Ir laimėtojas bus tas, kuris myli tai, ką daro.

Tai ką daryti? Pradėti veikti ir dar šiandien padaryti kažką, ko niekada nedarėte arba kitaip, nei darėte iki šiol. Nes veikti tai, ko nori širdis, yra JĖGA. Aš visą laiką sakiau ir sakysiu, kad gyvenime reikia veikti tai, kas patinka ir tai kaip patinka. Bet tai jokiais būdais nereiškia. kad jei šiuo metu veikiame ne tai, reikia viską mesti. Na jei turime aiškų planą- pirmyn. Bet jei po to reikės klaidžioti ir ieškoti mėgstamos veiklos, bus, kaip toje pasakoje, kur karalius, norėdamas pražudyti savo ištikimą tarną nusiuntė jį nueiti nežinia kur ir atnešti nežinia ką. Mano vienas iš buvusių vadovų labai mėgdavo šią frazę, kai jo komandoje žmonės darydavo dėl darymo aiškiai nesuvokę tikslo. Juk kol nežinai ko ieškoti, kaip surasi?

Bet juk kartais būna taip, kad nereikia nieko ieškoti? Ir viskas ko trokštame yra čia pat, tik kaip tame kambaryje, kurį seniai tvarkėme, yra apklota dulkių sluoksniu ir nesimato:) Taigi tokiu atveju kartais užtenka įsivardinti, kas tos dulkės ir su šluoste “prasieiti” 🙂

Iš savo patirties žinau, priėmus vidinį sprendimą keisti savo realybę ir žingsnis po žingsnio mažinit tai, kas mūsų aplinkoje nepatinka, reikalai pradeda gerėti. O tai tikrai gali kiekvienas, tereikia pajudėti:) Tarkime:

Jei nepatinka iki gyvo kaulo įgrįsę rutininiai darbai, kuriems nėra galo ir jau visiškai neaugate savo darbo vietoje- drąsiai sakykite savo vadovui ir neatstokite tol, kol kartu rasite galimybes juos sumažinti. Gal tai bus proceso pakeitimas, gal pasidalinimas šiais darbais su kitais kolegomis, gal papildomo žmogaus priėmimas tam ar net Jūsų karjera.
Jei nepatinka tai, kad visos užduotys Jums “nuleidžiamos”, išdrįskite pasiūlyti savo idėjas. Jei jos niekada nepriimamos, eksperimentuokite dėl pateikimo būdo tol, kol pataikysite. Jei vadovas neišgirsta vienaip, gal išgirs kitaip. O gal vieną dieną neklauskite, o imkite ir padarykite savaip ir parodykite, kad galite.
Jei norite kilti karjeros laiptais ar keisti sritį, dar šiandien įsivardinkite, ko Jums trūksta naujoms pareigoms užimti. Gal reikia pakelti kvalifikaciją, gal atsinaujinti CV, o gal tiesiog paskambinti senam bičiuliui, kuris minėjo, kad jo įmonėje reikalingas toks specialistas, kaip Jūs.
Jei įmonėje esanti kultūra netinka, išdrįskite pasakyti apie tai. Jei neapsiverčia liežuvis ir bijote, atsiribokite nuo susibūrimų, kurie nėra privalomi (kavos gėrimai ar parūkymai). Tą laiką geriau skirkite laiką sau. CV atsinaujinimas turės daug daugiau naudos nei eilinė istorija apie vadovą, kuris nieko nesupranta ar kvailus klientus.
Jei apskritai kurį laiką norite nedirbti ir gerai pailsėti prieš priimant sprendimą dėl tolimesnės karjeros, jau šiandien atsidėkite tam tikrą sumą pinigų ir pradėkite juos kaupti, kad galėtumėte išeiti į niekur ir pasikrauti energija naujoms veikloms.

Būtų galima vardinti ir vardinti. Taigi viskas mūsų rankose ir kuo daugiau priimame savarankiškų sprendimų savo gyvenime, tuo sparčiau augame, vystomė, o galiausiai gyvename SAVO, o ne kažkieno kito gyvenimą. Aukos vaidmuo labai lengvas. Bet kaip jis mums padės būti ten, kur norime būti:)

Giedrė

10 idejų, ką galime nuveikti, kai situacija atrodo beviltiška

Giedrė — Wed, 29 Dec 2021 19:39:00 +0000

10 idejų, ką galime nuveikti, kai situacija atrodo beviltiška ir jau galvojame, kad niekada gyvenime nepasiseks veikti tai, ko mes iš tiesų norime.

Prisiimti atsakomybe uz savo gyvenima. Viskas, tikrai, viskas, priklauso tik nuo mūsų padarytų sprendimų
Įsivertinti esamą situaciją. Raštu, papunkčiui susižymėti viską, kas tenkina ir netenkina esamoje veikloje.
Įsivertinti, ar yra galimybė kažką pakeisti esamoje darbo vietoje. Jei yra bent minimali glimybė – eiti kalbėti su vadovais, siūlyti idėjas, prisijungti prie projektų kituose skyriuose ir pan.
Jei situacija beviltiška – įsivertinti situaciją išorėje. Kur ir ką galiu mokytis, savanoriauti, dirbti su mentoriumi, pradėti dirbti ties savo naujomis idėjomis ir pan.
Jei žinau, kad noriu keisti darbą – pasirašyti CV, atsinaujinti LinkedIN, susikontaktuoti su atrankų agentūromis, ieškoti pažįstamų, kurie dirba ten, kur Jūs norėtumėt. Pradėkite jau šiandien.
Pradėkite kaupti pinigus saugumui. Atsidėkite nuo iekvieno atlygio ir/ar kitų gaunamų pajamų, bent kažkiek, kad kai reikės priimti sprendimą – galėtumėte tai padaryti drąsiau.
Saugokite savo energiją. Kiekvienas galime rasti laiko sau bet kokioje chaotiškoje dienoje, kad prisipildytumem. Pasidarykite sąrašą nemokamų malonių veiklų sau ir padarykite kas dieną po vieną jų, kad atsatytumėte ir tausotumėte savo energiją.
Turėkite žmogų ar žmonių grupę, kuri palaiko, o ne stabdo. Apsivalykite erdvę nuo tų, kurie burba ir skundžiasi, o tuo pačiu primena “Tau nepavyks”.
Dėkokite. Sau, visatai, apinkybėms, artimiesiems. Kasdieną, už viską, kas gero nutiko, ką gero dėl savęs nuveikėte, kur, kad ir minimalų, prgresą padarėte.
Veikite. Gyvenimas darosi, o ne galvojasi.

#švariosmintys: 25 dienų klausimų iššūkis

Giedrė — Sun, 26 Dec 2021 18:07:39 +0000

Kol visi kasdien atidarinės advento kalendoriaus dėžutes, maišelius ar kojines – aš kviečiu prisijungti prie 25 dienų klausimų iššūkio, skirto metų pabaigos savirefleksijoms bei pasiruošimo naujų metų sutikimui su daugiau švarių minčių. Tiems, kas nežino kas yra #švariosmintys, arba prie iššūkio prisijungs (-ė) vėliau – iššūkio esmė skirti kokybiško laiko sau, geriau save pažinti, atsakyti į ramybės neduodančius klausimus, išlieti (kad ir popieriaus lapui) tai, kas susikaupę, o Kalėdas sutikti su tikrąja to žodžio prasme šventine nuotaika, kai galvoje #švariosmintys. Kad būtų #švariosmintys Tau tereikia popieriaus lapo ir kelių minučių kasdien sau ir dėl savęs. ČIA gali atsisiųsti SPECIALIAI TAU paruoštą klausimų darbalapį, kuriame rasi visus klausimus vienoje vietoje. Atsispausdinki ir keliaukime!

—————-

1/25 | Už ką esu dėkingas sau šiais metais?

Tikriausiai girdėjote posakį „Nelaimingas dėl to, kad nedėkingas“. Žodis dėkoju turi aukštą vibraciją, todėl dėkingumas visada gali būti priemonė, kai norime:

Išeiti iš beviltiškos situacijos
Pakelti sau nuotaiką
Užfiksuoti augimą
Pamatyti prasmę
Pasiimti atsakomybę į savo rankas

Šį kartą kviečiu dėkoti ne kažkam kitam (kas žinoma yra svarbu), bet SAU, pačiam – svarbiausiam žmogui pasaulyje. Pakelkite sau nuotaiką ir įsikvėpkite užrašydami 10, 20, 50, o gal net 100 padėkojimų sau už tai, kas Jums atrodo vertinga ir įvyko (vyksta) per šiuos metus.

2/25 | Kokiose veiklose labiausiai atsiskleidžiau ir panaudojau daugiausiai savo talentų?

Sutikite – yra veiklų, kur skraidome ant sparnų arba kaip aš sakau #žibaakys. O yra tokių, kurias darome rankai/kojai arba sukandę dantis, nes jau atsibodę iki negaliu arba šiaip niekada nepatiko. Lėkime – bėgime to nepastebime ir tiesiog dirbame darbą. Taigi šį kartą kviečiu pareflektuoti:

Kokie projektai ir veiklos buvo tos, kuriose žibėjo akys?
Kur jautėme „flow“ būseną ir pametėme laiko nuovoką, nes buvo labai įdomu?
Kur buvo baisu, bet tuo pačiu supratote, kad būtent tai norite veikti kuo dažniau?

Jei norite iš šios refleksijos gauti dar daugiau vertės – pamąstykite, o ką reikia padaryti, kad tų veiklų, kur skleidžiasi Jūsų talentas būtų daugiau. Gal kažko atsisakyti? Gal kažkam papasakoti savo idėjas? Gal kažko pasimokyti, kad šios veiklos eitųsi sklandžiau? O gal dar kažką, ką žinote tik Jūs?

3/25 | Ką norėčiau jausti dažniau, kaip patvirtinimą, kad Aš esu ir Esu ten, kur man gera?

Ar turite įprotį stebėti kaip jaučiatės? O gal gavę tokį klausimą dažniausiai atsakote “normaliai”? Kažkada mano kontroliuojantis ir aiškumo norintis protas niekaip negalėjo įvardinti, kaip aš jaučiuosi. Atsimenu vienus mokymus, kuriuose kalbėjo apie jausmus bei kūno siunčiamus signalus, o man tikrąja to žodžio prasme išmušinėjo visus saugiklius, nes viskas ką jutau kūne buvo pulsas (padažnėjęs).

Na bet gera žinia, kad mes galime jausti. Ir kūno signalai, kylančios emocijos ir galiausiai jausmai yra kelio ženklai, kuriuos išmokus skaityti galime susikurti sau priimtiną gyvenimo žemėlapį. Taigi šį kartą kviečiu pareflektuoti:

Kaip jaučiuosi dabar? Ką jaučiu ir ką „kalba“ mano kūnas? Ar man tai malonu?
Kaip jaučiuosi sudėtingose situacijose ir kaip tas jausmas įtakoja mano elgesį?
Ar dalinuosi savo jausmais su artimaisiais, aplinkiniais? O gal mano srityje jausmui ne vieta?
Kaip norėčiau jaustis dažniau?

Ką dėl savo norimo jausmo galiu padaryti jau šiandien? Ir visai užteks, jei tai bus 10 min. ramaus ėjimo arba kavos gėrimo žiūrint į vieną tašką.

4/25 | Kokias laisvalaikio formas išbandei šiais metais?

Juk gyvenimas – nėra tik darbas. Aha. Bent jau aš, tikrai dažnai užmirštu ir esu linkusi nusidirbti. Bet tikrai vis dažniau ir dažniau sakau stop, kai pradedu jausti, kad tuoj negalėsiu. Sakau stop, kai planuoklyje tarp darbinių veiklų nebelieka laiko sau. Sakau, na gerai – pabandysiu kitaip ir žiūrėk, leidžiu sau daugiau patirti.

Šiais metais turėjau tikslą išbandyti naujas laisvalaikio formas. Taip ambicingai, kaip norėjau nepavyko, bet tikrai judėjimo šioje srityje buvo daugiau.

O kaip Tu? Ką naujo išbandei Tu? Gal kažkas naujo pasiliko kasdienybėje?

5/25 | Ko daugiau nebedarysiu savo veikloje?

Sekmadienis, deja, daug kam asocijuojasi su įtampa ir stresu, nes rytoj į darbą. Tyrimai sako, kad 85% žmonių nemėgsta savo darbo. Taigi tikėtina, kad ir čia, mano bendruomenėje, jų yra. Kita vertus – nereikia nemėgti darbo, kartais ir be galo mėgstamoje veikloje yra veiklų, kurios nepatinka. Nes:

Jau per daug gerai žinomos ir mes tiesiog darome „copy paste“ principu;
Kažkada buvo įdomios, nes naujos, bet dabar mes iš jų išaugome;
Buvo sudėtinga situacija ir teko apsiimti daryti kažką, kas „ne mano“;
Veikla kaip ir reikalinga, svarbi, gal net įdomi, bet neturiu čia talento ir vietoj jos galėčiau nuveikti daug geresnių dalykų.

Šį klausimą galėčiau formuoti švelniau, tarkime “ko galėčiau jau nebedaryti”, “ko norėčiau nebedaryti” ar pan. Bet šį kartą klausiu “Ko daugiau nebedarysiu savo veikloje?” tam, kad nuo vidinio sprendimo pradėtumėte realius veiksmus situacijai keisti.

6/25 | Kuo mano dabartinė veikla yra nuostabi ir naudinga man?

Galime mėgti arba nekęsti savo veiklos, savo darbo arba kasdienių užsiėmimų. Bet jei tai yra mūsų, vadinasi kažkuo tai yra naudinga, reikalinga ir vertinga mums patiems. Kiekvienas esame vertės siekiantis UAB’as ir tikrai nedarome nieko, ko mūsų sielai ar asmenybei nereikia. Taigi kuo tai, kur dabar esi ir ką veiki:

Yra naudinga Tavo asmenybei, charakterio formavimuisi?
Yra vertinga Tavo profesininiam augimui?
Yra reikalinga Tavo fizinei, materialinei gerovei?
Kaip per tai, kur esi Tu augi ir vystaisi?

Nerandi? Sakai jau viskas, ką galėjai padarei, gavai, išmokai, sukūrei,… viskas kas liko – nuobodulys ir beprasmybė? Kodėl tuomet vertinga ji? Kodėl čia gaišti savo gyvenimo laiką?

7/25 | Kaip save mylėsiu labiau?

Vienų mokymų metu suvokiau terminą “savibudelizmas”. Jei esate girdėję manipuliacinio trikampio teoriją, tai žinote budelio vaidmenį. Jis paprastai puola auką. Jis provokuoja, kabinėjasi, bado pirštais į jos netobulumą ir visaip bando sumenkinti. Viskas atrodo ištveriama, kai tai teorija ar netgi realus gyvenimas su kitais žmonėmis. Bet ar esate pajutę tai vienumoje su savimi, kai kažkas galvoje tyliai šnibžda:

Tu dar nepakankamas
Dar nepadarei visko, ką galėjai
Ir vėl nukrypai nuo kurso
Kodėl nepagalvojai prieš darydamas klaidą
Jiems sekasi geriau nei Tau
Tu tikrai nevykėlis, kiek kartų gali nepavykti

Toliau nebevardinsiu, nes esmę supratot. Ir aš ir Tu esame pakankami. Ne plakant save, o mylint mes galime pasiekti daugiau. Taigi kur leisi sau daugiau? Kur būsi atlaidesnis sau? Kada ir kaip dar labiau save mylėsi? Kur savęs pagailėsi ir leisi atsipūsti?

8/25 | Kaip noriu perrašyti įtampą keliančius savo gyvenimo scenarijus?

Gali būti, kad šiandien įtampos visai nejauti. Gal tai yra geriausia diena, kokia tik galėtų būti. Bet sutik, kartais mus išmuša iš vėžių situacijos, kurios sukelia nerimą keliančias mintis ir įtampą. Labai dažnai kiekvienas mūsų turi tipines savo istorijos, kurios yra būtent apie mus, apie mūsų gyvenimo modelius ir scenarijus.

Taigi kokie tie pasikartojantys scenarijai mano gyvenime?
Kokios situacijos mane išmuša iš vėžių ir pradedu dėl jų pradedu jausti nerimą, įtampą?
Kaip aš susikuriu tokias situacijas?

Aš tikiu, kad mes esame savo gyvenimo kūrėjai. Mes susikuriame sau situacijas ir atsiduriame tam tikrose aplinkybėse, dėl to, kad sąmoningai ar pasąmoningai to norėjome. Kartais jose būna gerai, o kartais mums nepatinka. Taigi suvokiant, kad esame savo gyvenimo šeiminikai – kokių situacijų savo gyvenime jau nebesinori? Kaip noriu perrašyti tuos scenarijus ir ką dėl to galiu padaryti? Šiandien.

9/25 | Ką jau nuveikiau dėl savo svajonių šiais metais?

Tikiu, kad metai buvo visokie. Visko buvo daug ir įvairaus. O jei reikėtų išrašyti savo sėkmes ir didžiausius džiaugsmus prisidėjusius prie didžiųjų svajonių pildymosi (išsipildymo)?

Kokias savo svajones pagaliau išpildžiau?
Ką nuveikiau dėl didžiųjų savo svajonių?
Kas buvo netikėto ir džiaugsmingo, kam įvykus pagalvojote „O geras, to visada norėjau, bet nesitikėjau taip greitai gauti?“

Užsirašykite šiuos džiaugsmus. Pajuskite tą gausą ir gėrį. Įkvėpkite, iškvėpkite. Pasimėgaukite. Padėkokite. Juk gyvenimas Jums šypsosi!

10/25 | Kokie žmonės mane augino?

Mes nuolatos apsupti kitų žmonių. Nesvarbu, bendraujame daug ar mažai, sutinkame mūsų augimui ar prabudinimui reikalingus žmones.

Dažnai pastebiu save, jei esu linksma ir laiminga – aplink mane taip pat gerai nusiteikę žmonės. Tik žiūrėk, esu pikta – aplinkui visi burba ir nemaloniai veidrodžiuoja mano pačios vidų. Kas kartą, kai susiduriu su problemomi ir erzinančiais žmonėmis jose, aš dedu pastangas, kad pamatyčiau, ką viena ar kita situacija man nori pasakyti. Oi kaip nesaldu kartais būna. Kaip kartais daug lengviau likti burbančios nuskriaustosios pozicijoje…

Taigi šiandien skirkime laiko pareflektuoti, kokie nauji žmonės atėjo į Jūsų gyvenimą. Kaip jų ir seniai pažįstamų dėka paaugote? Spręsdami sudėtingas situacijas su jais? Ginčydamiesi ir konfliktuodami? O gal tiesiog matydami juose tai, kas nepatinka?
Gyvenimas mums siunčia tuos, kurie gali kažko išmokyti. Ar pasinaudojome šia galimybe?

11/25 | Kokias vertas dėmesio knygas perskaičiau?

Skaitymas yra viena mėgstamiausių veiklų. Bet labai keista, šiais metais buvo kažkokie neskaitymo metai. Skaičiau lėtai, daug knygų atkrito skaitymo procese… Bet visgi perliukų buvo ne vienas, kuris įtraukė, o aš mėgavausi panirdama į skaitymo malonumą. O kaip Tu:

Kokia knyga mėgavaisi?
Iš kokios knygos išmokai kažko naujo?
Kokia knyga Tave įkvėpė?
Kokia knyga sukrėtė?
Arba tiesiog kas ta 2021 knygų knyga?

12/25 | Kur bėga mano laikas?

Visi turime vienodą kiekį laiko. Tik kartais atrodo, kad vieniems jis bėga ir nieko nespėja nuveikti. Kitų gi gyvenimo vaizdas rodo, kad neįmanoma įtalpinti tiek, kiek jiems pavyksta. O kaip yra pas Tave?

Kam šiais metais skyrei daugiausiai savo laiko?
Kaip organizavai savo laiką?
Kokius pokyčius savo gyvenimo planavime norėtum įnešti?
Nuo ko pradėsi ir ką dėl to padarysiu?

Mano šių metų atradimas ir vertingiausias įgūdis, kuris po truputį įsitvirtina (konkuruodamas su ne kokiais įpročiais) – pirmoje dienos pusėje daryti ilgalaikiams mano tikslams/svajonėms reikšmingus darbus. Aš stengiuosi neturėti jokių susitikimų ryte ir neužsiminėti “smulkmėmis”, kad išlaikyčiau koncentraciją ir dirbčiau ties tuo, kas man svarbu. Žinoma, būna visko. Bet kai pavyksta – labiausiai jaučiu savo progresą visose srityse. Šio mano laiko planavimo pokyčio įkvėpimas buvo knyga “Tik vienas dalykas”.

13/25 | Koks sakinys mane kas kartą įkvėps svajonių gyvenimui?

Jei žinočiau, kad tik mano asmeninis sprendimas gali padaryti mane laimingu. Jei suprasčiau, kad tai, ką aš sakau sau yra stipriausiai mano savijautą lemiantys žodžiai. Jei tikėčiau, kad tik nuo sau kartojamų žodžių aš galiu sužlugdyti save arba sukurti savo svajonę. Ką tuomet kartočiau sau?

Taigi koks tas įkvepiantis ir Tave palaikantis sakinys (-iai), kuris įkvėps dienai. Palaikys, kai bus sunku. Sustiprins tikėjimą darant svarbius Tau dalykus. Pakels nuotaiką. Nukreips mintis teigiama linkme ir parodys šviesią gyvenimo pusę.
Ką kartosi sau?

14/25 | Ką nuveikiau dėl savo sveikatos ir fizinės būklės šiais metais?

Sveikam kūne sveika siela. Tai kaip su tuo kūnu? Sportas? Aktyvus laisvalaikis? Dienos režimas? Miegas? Mityba? Sveikatinimasis ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai? Dėmesys kūnui apskritai?
Kokios naujienos ar susiformavę įpročiai šiose srityse? Ar darysiu kažką, jei šioje srityje visgi ne kažkas?

15/25 | Ko šiais metais neužbaigiau/neįgyvendinau?

Tikriausiai žinote tą energijos antplūdį naujo periodo pradžioje. Pirmadieniais arba sausio 1. Tuomet dažnai turime daug energijos ir dar daugiau tikėjimo, kad mums pavyks. Bet kartais įvyksta gyvenimas ir mūsų planai telieka planais. Kviečiu pareflektuoti, ne tik apie tai, kokių darbų/sumanymų neįgyvendinau, bet ir permąstyti, kodėl tai įvyko:

gal nepavyko suvaldyti prioritetų ir kasdienis triukšmas nustūmė juos į antra planą?
gal pritrūko tam tikrų asmeninių savybių, o gal trukdė profesinių komptenecijų stygius?
gal jiems dar ne laikas?
gal visgi ne taip norėjau ir tai nėra mano gyvenimo kelio darbai?

Ką noriu su visu tuo daryti? Kur ateinančių metų pradžioje atsidurs neįgyvendintos idėjos?

16/25 | Kaip mano gyvenimas šiais metais atitiko mano deklaruojamas vertybes?

Aha, visų pirma, labai verta dar kartą pasižymėti sau, kokios tos vertybės yra apie mane. Kas man yra svarbu ir kaip suprantu, kad mano gyvenimas atitinka, o gal neatitinka deklaruojamų vertybių. Kviečiu pareflektuoti apie tai:

Ar pavyko įsivardinti tai, kas iš tiesų Tau yra svarbu?Kaip sekėsi brėžti ribas ir atstovėti savo vertybes?
Kas pavyko lengvai, nes tam tikri svarbūs dalykau jau tapo įpročiu?
Kokios vertybės/svarbūs dalykai Jums taip ir liko deklaracijos?
Kokias asmenines savybes reikėtų pastiprinti siekiant vertybes atitinkančios kasdienybės?

Tai kokie bus Tavo veiksmai saugant savo vertybes?

17/25 | Kaip trukdžiau sau siekti savo tikslų ir svajonių?

Tikiu, kad buvo dienų, kai viskas ėjosi lyg per sviestą ir atrodo visas pasaulis padėjo įgyvendinti sumanymus. Tačiau, gyvenimas yra gyvenimas ir kartais nutinka taip, kad ne viskas pavyksta taip, kaip norisi, o kartais – atrodo visi susimokė prieš mus. O gal patys sau būname didžiausi trukdžiai, o mūsų vertės nekuriantys įpročiai kiša koją? Šį klausimą atsakau sau kiekvieną mėnesį, nes jis yra mano @planuokis knygoje. Šiandien pagalvokime apie tai, kas tokio vykdavo, kai nepavykdavo?

Kokiose situacijose atsidurdavau dėl kurių nepavykdavo sumanymai?
Kaip sabotavau savo sumanymus ir idėjas?
Per kokias savo baimes ir ribojimus taip ir neperlipau, kad įgyvendinčiau sumanymus?

Ką su visu tuo norėčiau daryti?

18/25 | Kokius vertus dėmesio filmus žiūrėjau?

Pasidalinome knygų idėjomis, laikas prisiminti filmus, o gal serialus, kurie įtraukė ir tikrai buvo verti laiko, nes:

mėgavaisi
pamatei kažką, kas įkvėpė
supratai kažką, kas nuramino, pamokė
ilgai nešiojaisi tai, ką pamatei ir diskutavai apie jį
pamatei scenarijų, kuris artimas Tavo gyvenimui

Arba tiesiog buvo 2021 filmų filmas?

19/25 | Ką noriu duoti žmonėms?

Šį klausimą per vieną savo koučingo sesiją gavau iš Viktorija Šatkauskienė ir iki šiol jis yra vienas pagrindinių, kai pasimetu ar sudvejoju.

Kokia mano veiklos prasmė?
Dėl ko aš darau tai, ką darau?
Ką savo gebėjimais ir talentais galiu ir noriu duoti kitiems?

Kiekvienas čia atėjome tam, kad įgyvendintume savo gyvenimo projektą. Kiekvienas turime kažką dėl ko esame unikalūs ir ypatingi. Kiekvienas savo žinojimu ir gebėjimais galime pasitarnauti tiems, kuriems būtent to reikia. Taigi dėl ko aš esu ir ką noriu duoti kitiems? Atsakymai turėtų padėti įprasminti savo veiklą.

20/25 | Kokius ženklus man siunčia visata?

Pasidalinsiu savo žaidimu, kurį žaidžiu su visata. Vienas iš mano lengvesnio gyvenimo tikslų – išmokti daugiau plaukti ir mažiau kontroliuoti. Be tam tikro lygio kontrolės, ribų ir sąmoningų pastangų versle man nepavyksta, bet visgi per didelis noras viską sukontroliuoti išvargina, aš jaučiuosi įsitempusi, nuvargusi, o galiausiai pametusi prasmę.

Taigi tomis akimirkomis pradedu žaisti (dabar tai darau jau ir nenusivariusi nuo kojų) ir paprašau visatos parodyti mano dienoje ženklus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. O tada stebiu:

Kokios klientų užklausos?
Kokios naujos galimybės, apie kurias net nepagalvojau?
Kokie sutapimai ar ženklai patvirtina mano abejones arba norus?
Kokios netikėtos mintys ateina į galvą?
Kokios situacijos susiklosto, kaip patvirtinimas, kad einu ten, kur reikia ar klaidžioju visai ne savo labirintuose?

Šis žaidimas nuramina protą ir labai gerai sudėlioja tolimesnius veiksmus. Pasitikėti yra gėris ir laisvė. Taigi kokius ženklus visata siunčia Tau?

21/25 | Kokie mano norai ir svajonės?

Su tuo, ką sužinojau apie save atsakiusi (-ęs) į ankstesnius 20+ klausimų – kokie mano norai ir svajonės? Kas jau atgyveno ir tikrai apie tai nebesvajojate, o kokius savo norus tik dar labiau sustiprinote?
Norų/svajonių rašymo taisyklės:

Svajoju tik už save, pirmuoju asmeniu
Sakinius konstruoju teigiamais žodžiais, esamuoju (arba būtuoju) laiku
Svajonėje aprašau ne tik faktą, bet ir jausmą, kaip noriu jam išsipildžius jaustis
Galvoju, ko aš tikrai noriu, o ne ką aplinkiniai turi arba ko aplinka siūlo norėti
Jokių žodžiu galiu, noriu, moku, turiu (įsivaizduoju, kad tai jau realybė)

Galiausiai – apsauginis sakinys po visko: Tegul visa tai arba dar geriau išsipildo geriausiu ir harmoningiausiu man ir aplinkiniams laiku ir būdu. Dėkoju ir Tebūnie!

Net jei turi kritišką požiūrį į norų rašymą ir galvoji, kad visa tai bobučių išmislas – pabandyk. Svajonės praplečia mūsų galimybes, padeda suformuoti kryptį ir įkvepia energijos veikti.

22/25 | Kokį sunkų sprendimą turiu priimti, kad mano svajonės pildytųsi?

Taip, sprendimai ne visada būna lengvi. Ir tiesa sakant, kuo jie sunkesni, tuo greičiau galime išeiti į kokybę, kurios norisi. Man šiais metais WoW University mokymų metu išgirsta Povilas Petrauskas istorija apie benamį, sutiktą JAV, skamba ligi šiol. O žinojimas, kad tai, kas nepatinka mano gyvenime dabar – yra tik kažkada nepriimtų sunkių sprendimų pasekmė – ir išlaisvina ir sunervina. O taip, sunervina. Nes tada suvokiu, kiek dar reikia padaryti, kad pasidaryčiau taip, kaip man reikia.

Vakar susirašiau 5 tokius. Atrodo smulkmenos, bet kai pagalvoju, kad dėl jų periodiškai suirstu ir nepasiekiu savo tikslų – pasirodo visai vertingos smulkmenos, kurias reikės padaryti. Nepatogu. Bet padarysiu. Ar žinai, kokie Tavo sunkūs sprendimai, kuriuos padarysi, bus žengiant į naujus metus?

23/25 | Kaip kursiu savo kasdienybę?

Iš to, ką sužinojau apie save atsakiusi (-ęs) į ankstesnius 20+ klausmų ir dabar žinau savo norus, reikiamus priimti sprendimus – Kaip kursiu savo kasdienybę?

Kokie bus esminiai mano laiko planavimo principai?
Kokius pokyčius inicijuosiu savo dienotvarkėje?
Kaip palaikysiu reikiamą energijos lygį?
Kaip išlaikysiu koncentraciją ties tuo, kas man svarbu?
Kokius įprotčius formuosiu (1 -2, jau nuo dabar), kad kasdienybė keistųsi norima linkme?

Mano šių metų tikslas pabaigti formuoti įprotį, kurį lyg buvau suformavusi, bet kažkokiu būdu sugebėjau pamesti: “Iki pietų jokių susitikimų, skambučių ir visokių smulkių darbelių atlikimo. Koncentruojuosi 2 – 3 val. į darbus ir projektus, kurie yra dėl didžiųjų mano tikslų“

24/25 | Koks bus pagrindinis Kūčių stalo patiekalas?
p.s. jei iššūkį „darysite” jau po švenčių, parašykite apie šiandienos vakarienės patiekalą.

Netikėta? Jokios savianalizės ir refleksijų? O iš tiesų šio klausimo tikslas priminti sau ir Tau, kad gyvenime viskas paprasta. Gyvenimą reikia gyventi ir juo mėgautis. Savianalizė yra gerai, bet kartais tikrai per daug sau knisame protą. Taigi tegul ši diena būna apie džiaugsmingą jaudulį laukiant vienos gražiausių metų šventės. Tegul mėgavimasis ir tiesiog buvimas „čia ir dabar” griežia pirmuoju smuiku.

Tu jau dabar esi pakankamas. Tau jau dabar visko užtenka. Tu jau dabar gali būti laimingiausiu žmogumi žemėje.
Įkvėpk, iškvėpk ir pasimėgauk.

25/25 | Kaip švęsiu gyvenimą?

Na štai! 25 dienos ištirpo! Dėkoju už tai, kad buvote kartu! Dėkoju, kad švarinome mintis drauge! Dėkoju, kad einate extra žingsnį dėl savo šviesių minčių!

Labai nuoširdžiai linkiu Jums būti laimingiems savo kelyje! Dėkoju, kad esate mano bendruomenėje.

————-
O dabar – švęsti gyvenimo!!!
Giedrė
♥️

Apie buvimą savimi

Giedrė — Wed, 08 Sep 2021 08:03:00 +0000

Aš visada
žavėjausi tomis, kurios geba tiesiog būti. Bet galiausiai suvokiau – tam, kad būčiau laiminga man gyvybiškai reikia veikti.

Aš visada
pavydėjau toms, kurios moka tiesiog plaukti. Bet galiausiai supratau – tam, kad gyvenčiau man reikia žinoti ir suplanuoti.

Aš slapta
norėjau tapti ramia, jausminga moterimi. Bet galiausiai atradau – tam, kad žydėčiau, man reikia suvaldyti laukinę kaitą ir chaosą.
Aš visada
norėjau išmokti sustoti pailsėti, kol dar nenusivarau nuo kojų. Bet galiausiai – aš leidau sau būti tokia, kokia esu ir iš viso to patirti malonumą.

Aš nežinau ar rytoj vis dar būsiu tokia išmintinga. Aš nežinau, ar rytoj nepasirodys kažkas, kas vėl įkvėps mane žavėtis kažkuo kitu, o ne pačia savimi. Aš nežinau, aš man užteks tvirtumo atstovėti save, kai susidursiu su sunkumais. O Dievai, aš tikrai nežinau ar vėl nepervargsiu nuo savo norėjimo visko čia ir dabar ir tobulai. Nes aš tikrai ir toliau LABAI noriu iš tiesų, o ne šiaip gyventi.

Įkvėpk SAVO GYVENIMO. Ar jauti jo skonį?

Susipakuok savo ego

Giedrė — Sun, 05 Sep 2021 07:57:00 +0000

Kiekvieną kartą kai:⁠

⁠🦚 Galvoji, kad žinai geriau⁠
🦚 Springsti iš nekantrumo norėdamas įsiterpti į pokalbį ir papasakoti savo istoriją⁠
🦚 Reguliuoji kitų gyvenime, nes atrodo, kad jie nežino ką daro⁠
🦚 Modeliuoji ateities scenarijus, nes nusprendei, kad Tavo protas visagalis⁠
🦚 Aiškini ir kontroliuoji, kad tik viskas vyktų taip, kaip Tau norisi⁠
🦚 Nerviniesi matydamas kitų savybes, kurios atspindi tavąsias⁠
🦚 Suki ir suki galvą galvodamas „nu kaip jis taip gali, kaip gi nesupranta, kad niekas taip nedaro..“⁠
🦚 Nustatai ramų veidą bendraudamas, o viduje sprogsti, nes neišsakai tai, ką jauti (neva „ir taip akivaizdu“ arba bijai, kad pasirodysi nevykėliu)⁠
———-⁠
Išgirdęs protingą mintį galvoji „reiks papasakoti jam/jai, nes čia tikrai bus gera pamoka, čia visiškai apie jį“. Ne Brangusis, tai apie Tave. Tik apie TAVE. O visa tai apie Tavo EGO ir puikybę, kuri netelpa pro duris.⁠
———-⁠
Taigi susipakuok, nes Tu ne Dievas. Ir GYVENK SAVO GYVENIMĄ.⁠

Giedre, Tu taip pat.⁠

Apie savivertę

Giedrė — Thu, 02 Sep 2021 07:52:00 +0000

Ar girdėjote – “žiauriausias ginklas yra savivertės neturėjimas, nes jis žmogų naikina savo paties rankomis.” Baisu, bet tikrai kartais esame didžiausi budeliai patys sau. Pikti žodžiai sau, nepalaikymas ir savęs nevertinimas neabejotinai yra stipresnis nuodas nei šimtai bloga linkinčių liežuvių. Atvirkščiai – vidinis savęs vertinimas ir tikėjimas savimi bei savo jėgomis yra tas, kuris mus įgalina eiti kiaurai sienas, jei tik norisi.

O kas ta savivertė? Ar susimąstome, kad kartais ji susideda iš visai nekaltų galvoje sušmėžuojančių minčių, savęs apibūdinimų ir net apie save laidomų juokelių.

Deja, mūsų kultūroje dar dažnai savęs nuvertinimas ar kuklus galvos nuleidimas padarius kažką gero yra kultūringo, “savo vietoje esančio” ir neišsišokančio žmogaus ženklas. Save kritikuoti ir pažeminti vis dar yra saugiau, nei su šypsena pripažinti savo ypatingumą.

Bet, jei kiekviename žingsnyje atmintume, kad savivertė – didžiausias pagalbininkas siekiant savo svajonių. Jei žinotume, kad savivertę visi turime, tik reikia nepamiršti ją laistyti ir auginti… Gal tai padėtų daugiau stengtis dėl to, kokios mūsų mintys žvelgiant į save ir savo nuveiktus darbus.

O ką apie save galvojate Jūs?

🌼 Esu gražus (-i) AR negaliu žiūrėti į save nuotraukose?
🌼 Aš žinau, moku, esu puikus savo srities specialistas AR yra šimtai už mane geresnių ir kol negausiu papildomo diplomo, neišmoksiu užsienio kalbos, pan. jiems neprilygsiu?
🌼 Galiu pabandysi sudalyvauti šioje atrankoje, nes tai tikrai įdomu, o ir mano kompetencija jiems tiktų AR nemanau, kad jiems tokio kaip aš reikia, man dar daug ko trūksta, kad jiems įtikčiau.
🌼 Esu drąsus veikti AR aš visada visko bijau?
🌼 Turiu puikių idėjų, kurias galima realizuoti AR aš pastoviai prisigalvoju nesąmonių ir mano projektai žlunga?
🌼 Mano šypsena fantastiška vien su ja galiu kalnus nuversti AR kas iš to, kad esu patrauklus – tūkstančiai tokių?
🌼 Kiekviena patirtis išmoko naujų dalykų ir augina mane AR blemba, vėl pridariau nesąmonių, kodėl man taip nesiseka?
🌼 Šiandien susidororjau su sunkia užduotimi, kurios prieš kurį laiką nei pro kur nebūčiau atlikęs AR man niekada nesisekė loginės užduotys todėl krapštausi prie jų amžinybę?
🌼 Esu apsuptas nuostabių žmonių, kurie mane įkvepia ir palaiko AR visi aplink normalūs, o aš kažkoks nei šioks nei toks?
🌼 Myliu savo kūną ir noriu juo rūpintis AR negaliu žiūrėti į šitas celiulitines kojas?
🌼Taip, dėkoju, aš tikrai gražiai atrodau AR baik Tu, va Tu tai tikrai labai graži?
🌼 Oi kaip įdomiai gavosi AR šakės, kokia aš višta nevykėlė.
🌼 ….

Dideli tikslai pasiekiami mažais žingsneliais. Gal jau šiandien galime atlikti savo kasdienių minčių reviziją ir rinktis tik tas, kurios mums naudingesnės.

Jei sakyti dar neišdrįstame to, kas ant liežuvio galo, tai jau galvoti taip, kaip mums naudinga – niekas neuždraus.Taigi tieskimės ir auginkime vidinius spindulius, kad savo šviesa pritrauktume gėrį ir grožį.

_________
Giedrė

Apie dzen būseną

Giedrė — Tue, 24 Aug 2021 07:35:00 +0000

Ne, aš nenušvitau. Tik jau kuris laikas pastebiu, kad DZEN būseną kaip laimės paukštę nutveriu už uodegos ir pasidžiaugiu jos grožiu.

Visą laiką sakiau, kad visos problemos prasideda nuo galvos. Tik, ką jau čia slėpsi – ne visada pavyksta tą galvą sutvarkyti taip, kad tų problemų nebūtų. Ne tai kad nebūtų, o kad NEPRISIKURČIAU lygioje vietoje.

Esu iš tų, kuri nuolatos turi milijoną veiklų. Man nuolatos kyla idėjos. Man visko reikia daug. Man visko reikia čia ir dabar. Taigi nenuostabu, kad dėl tokio savo būdo tiek prisidirbu reikalų, kad vos spėju suktis. Ir tada, tenka pripažinti – nepastebiu kaip tampu susireikšminusia ragana namuose, kuri nieko nespėja; yra nelaiminga, nes pavargusi; kabinėjasi, nes aplinkiniai (ypatingai šeimos nariai) nešoka pagal mano dūdelę.

….Paskaičiau ir pačiai baisu pasidarė, kokia galiu būti.

Bet o dangau! Koks džiaugsmas, kad galiu ir nebūti.

Ir pastebiu, kad vis dažniau pasiseka nebūti. Taigi reflektuoju ir džiaugiuosi Jums, kad tas sąmoningumas būtų dažnesnis svečias ir tos DZEN būsenos būtų daugiau. Nes ji, bent jau man, yra vis dažnesnio džiaugsmo, džiaugsmo kaip gyvenu, priežasti.

Tai KAIP? Grįžkim į galvą ->

Ar galvoje „O Dieve, kaip viską spėsiu?“
Ar –> jei jau atėjo idėja tą daryti, vadinasi kažkaip spėsiu. Plėšytis nebūtina, dirbti ištisą parą – neefektyvu. Pradedu nuo plano – dalį darbų padarysiu dabar, kitą dalį kai miegos Beatričė, dar kitą deleguosiu, o likučius – prie progos (o gal net nereikės)?
Ar galvoje „nu pzdc kokia dienelė laukia, jau įsivaizduoju kaip nusivarysiu nuo kojų!“ Ar –> kaip faina, kad mano idėjos realizuojasi, kaip faina, kad projektai juda. Taip, dabar yra daug veiklos, bet norint reikalus išjudinti – energijos reikia daugiau. Ir aš jos turiu! Aš moku ja įsikrauti! Einama iš taško A į tašką B – džiaugiuosi ir dėkoju turimomis galimybėmis. Turėdama laisvą minutę (o ją visada galima rasti, blogiausiu atveju – tualete) – įkvėpiu iškvėpiu ir pasidžiaugiu, kad reikalai juda. Nes labiausiai įtemptoje dienoje randu laiko savo ritualams, gal jie trumpesni, bet jie tik MANO!
Ar galvoje „O Dieve, kaip dabar atrodysiu – pradėjau ir nepadarysiu čia ir dabar. Kodėl dabar susirgau?!“
Ar – taip, nesmagu, bet mano būsena yra svarbiau nei tai, ką kiti galvoja. Aš padarysiu ir padarysiu geriausiai kaip galiu, bet nesiversiu per galvą. Iš to daugiau naudos bus man ir tam, su kuo turiu reikalų.
Ar galvoje „blemba, kodėl vėl tokį krūvį sau užsikroviau?“
Ar -> kaip nuostabu, kad esu apdovanota idėjomis ir galimybe jas realizuoti. Jau dabar esu tiek daug įdomių ir vertingų dalykų nuveikusi. O kaip bus nuostabu bus jei pavyks. Net jei nepavyks – būsiu didesnė nei esu dabar. Viskas JAU DABAR YRA GERAI.

Taigi STOP knisti protą sau. Sakau sau ir TAU

Esu nuostabus!
Esu pakankamas!
Iškvėpk, įkvėpk – Tu gali gyventi savo svajonių gyvenimą!

Giedrė