Tyrimų bendrovė Gallup 2017 metais pristatė kelerius metus vykdyto tyrimo rezultatus. Daugiau nei 200-uose valstybių siekė išsiaiškinti, ar žmonės patenkinti savo darbu. Statistika nedžiugina. Net 85 % žmonių nemėgsta savo darbo, kai iš jų 62% yra tiesiog nepatenkinti (pvz. jiems nepatinka jų užduotys; produktas, kurį atstovauja kompanija; vadovo elgesys; nepakankamos augimo ir vystymosi galimybės ir pan.), o 23% NEKENČIA savo darbo.
Atrodo kas čia tokio. Juk darbas yra darbas ir nebūtinai jis turi būti įdomus, lengvas ar mums patinkantis. Svarbu, kad laisvalaikis būtų turiningas, turėtume mylimą šeimą ir daug draugų, galėtume keliauti ir pan. Bet ar tikrai? Juk darbe praleidžiame mažiausiai trečdalį savo laiko. Kodėl taip lengvai parduodame savo brangų laiką tam, kas nepatinka?
Priežasčių yra daug:
- Bijome rizikuoti, bijome žengti nors vieną mažą žingsnį savo svajonės link. Ir blokuojame ją galvodami, kad gali nepasiseti, nepavykti ir finale liksime kaip ta bobutė su prakiurusia gelda.
- Nenorime mokytis. Tiesiog tingime. Normalu, kad norint turėti daugiau, geriau, įdomiau, reikia įdėti pastangų. Galbūt mokėti užsienio kalbą, galbūt pagilinti turimus įgūdžius, o galbūt tiesiog “pajudėti” darant kažką naujo.
- Nenorime paleisti tai, ką turime. O kartais gal ir nebegalime, nes turime paskolas, įsipareigojimus ir t.t. Amerikiečiai turi labai gerą išsireiškimą “because we love our golden handcuffs” (vert.: mums patinka mūsų auksiniai antrankiai). Kartais svajonių darbą sumaišome su sociume gražiai skambančiomis pareigomis, blizgančiais automobiliais, prabangiais ofisais ir kokteiliais ant jūros kranto. Taip, tai yra faina. Aš ir svajoju apie Porsche. Bet ar būčiau laiminga jį turėdama ir tuo pačiu kasdien eidama į darbą, kuris neteikia džiaugsmo? Ne, tikrai ne.
- Nenorime nuvilti tėvų… Juokinga, bet taip. Juk jie jau darželyje mus įsivaizdavo teisininkais, verslininkais, gydytojais. O mums gi svarbu jų įvertinimas, norime, kad jie didžiuotųsi, girtųsi mumis kaimynams ir giminėms. Bet, ar tikrai jie bus laimingi žinodami, kad ta “viršelio” kaina daro mus nelaimingais?
- Patinka dejuoti ir skųstis. Šitas geriausias, bet tikrai tikras, kad ir kaip keistai skambėtų. Tiesiog. O kam krutintis- geriau jau pakritikuosime tuos, kurie bando, klysta, jiems neišeina, jie apsigėdina ir t.t. Aišku įdomu. Jei gyvenimas neįdomus, tai pasigrožėkime tų, kurių įdomesnis. Tik skirtumas tas, kad vieni siekia įgyvendinti savo svajonę, o kiti tuo tarpu parduoda savo brangias 8 dienos valandas nekenčiamam darbui.
Sąrašą dar būtų galima tęsti ir kiekvienam ta priežastis gali būti skirtinga. Bet ar susimąstome, kad žmonės, kurie dirba nemėgstamą darbą yra nelaimingi. Tokių net darbdaviams nereikia. amazon.com turi politiką tokius atleisti sumokant dideles išeitines, kad tik jie išeitų. Nes nelaimingi, nemėgstantys savo darbo darbuotojai yra mažiau produktyvūs, jie dažniau klysta, nebaigia darbų iki galo, įmonė dėl jų mažiau uždirba. Sakote na ir kas? O tas, kad tyrimai rodo, kad jie ir uždirba mažiau, nei tie, kurie myli savo darbą. Ne, mylinti savo darbą mokytoja kol kas neuždirbs daugiau nei nekenčiantis to, ką daro, teisininkas ar pardavimo vadybininkas. Bet, jei lyginsime degančio aistra ir atbulomis rankomis dirbančių teisininkų pajamas skirtumą tikrai matysime. Ir laimėtojas bus tas, kuris myli tai, ką daro.
Tai ką daryti? Pradėti veikti ir dar šiandien padaryti kažką, ko niekada nedarėte arba kitaip, nei darėte iki šiol. Nes veikti tai, ko nori širdis, yra JĖGA. Aš visą laiką sakiau ir sakysiu, kad gyvenime reikia veikti tai, kas patinka ir tai kaip patinka. Bet tai jokiais būdais nereiškia. kad jei šiuo metu veikiame ne tai, reikia viską mesti. Na jei turime aiškų planą- pirmyn. Bet jei po to reikės klaidžioti ir ieškoti mėgstamos veiklos, bus, kaip toje pasakoje, kur karalius, norėdamas pražudyti savo ištikimą tarną nusiuntė jį nueiti nežinia kur ir atnešti nežinia ką. Mano vienas iš buvusių vadovų labai mėgdavo šią frazę, kai jo komandoje žmonės darydavo dėl darymo aiškiai nesuvokę tikslo. Juk kol nežinai ko ieškoti, kaip surasi?
Bet juk kartais būna taip, kad nereikia nieko ieškoti? Ir viskas ko trokštame yra čia pat, tik kaip tame kambaryje, kurį seniai tvarkėme, yra apklota dulkių sluoksniu ir nesimato:) Taigi tokiu atveju kartais užtenka įsivardinti, kas tos dulkės ir su šluoste “prasieiti” 🙂
Iš savo patirties žinau, priėmus vidinį sprendimą keisti savo realybę ir žingsnis po žingsnio mažinit tai, kas mūsų aplinkoje nepatinka, reikalai pradeda gerėti. O tai tikrai gali kiekvienas, tereikia pajudėti:) Tarkime:
- Jei nepatinka iki gyvo kaulo įgrįsę rutininiai darbai, kuriems nėra galo ir jau visiškai neaugate savo darbo vietoje- drąsiai sakykite savo vadovui ir neatstokite tol, kol kartu rasite galimybes juos sumažinti. Gal tai bus proceso pakeitimas, gal pasidalinimas šiais darbais su kitais kolegomis, gal papildomo žmogaus priėmimas tam ar net Jūsų karjera.
- Jei nepatinka tai, kad visos užduotys Jums “nuleidžiamos”, išdrįskite pasiūlyti savo idėjas. Jei jos niekada nepriimamos, eksperimentuokite dėl pateikimo būdo tol, kol pataikysite. Jei vadovas neišgirsta vienaip, gal išgirs kitaip. O gal vieną dieną neklauskite, o imkite ir padarykite savaip ir parodykite, kad galite.
- Jei norite kilti karjeros laiptais ar keisti sritį, dar šiandien įsivardinkite, ko Jums trūksta naujoms pareigoms užimti. Gal reikia pakelti kvalifikaciją, gal atsinaujinti CV, o gal tiesiog paskambinti senam bičiuliui, kuris minėjo, kad jo įmonėje reikalingas toks specialistas, kaip Jūs.
- Jei įmonėje esanti kultūra netinka, išdrįskite pasakyti apie tai. Jei neapsiverčia liežuvis ir bijote, atsiribokite nuo susibūrimų, kurie nėra privalomi (kavos gėrimai ar parūkymai). Tą laiką geriau skirkite laiką sau. CV atsinaujinimas turės daug daugiau naudos nei eilinė istorija apie vadovą, kuris nieko nesupranta ar kvailus klientus.
- Jei apskritai kurį laiką norite nedirbti ir gerai pailsėti prieš priimant sprendimą dėl tolimesnės karjeros, jau šiandien atsidėkite tam tikrą sumą pinigų ir pradėkite juos kaupti, kad galėtumėte išeiti į niekur ir pasikrauti energija naujoms veikloms.
Būtų galima vardinti ir vardinti. Taigi viskas mūsų rankose ir kuo daugiau priimame savarankiškų sprendimų savo gyvenime, tuo sparčiau augame, vystomė, o galiausiai gyvename SAVO, o ne kažkieno kito gyvenimą. Aukos vaidmuo labai lengvas. Bet kaip jis mums padės būti ten, kur norime būti:)
Giedrė