Sulaukus kvietimo į darbo pokalbį – kokius namų darbus būtina atlikti?
- Būkite pasiruošę papasakoti apie save tai, ko reikia būtent tam darbdaviui ir tai pozicijai, į kurią pretenduojate. Ne paslaptis, kad beveik visi darbo pokalbiai prasideda prašymu „papasakokite apie save“. Taigi žinodami tai, pasiruoškime trumpą, 3-5 min. kalbą apie save. Pradėkime nuo išsilavinimo ir trumpos darbinės patirties apžvalgos. Kalbėdami apie patirtį ar turimas kompetencijas kalbėkite apie tai, ko nori Jūsų naujas potencialus darbdavys. T.y. tai kas darbo skelbime buvo parašyta kaip reikalavimas – įtraukite tai į savo kalbą. Nebūtina minėti žodžių, „kaip Jūs skelbime parašėte, aš turiu…, aš moku..“. Tiesiog – natūraliai kalbėkite apie tai, ką darėte, mokate ir žinote, kad Jus klausančio žmogaus pasąmonėje formuotųsi suvokimas, kad Jūs esate būtent tai, ko jiems reikia. Šiame prisistatyme yra didžiulė dalis Jūsų sėkmės.
- Pergalvokite visus klausimus, kurių bijote arba nenorite, kad Jums užduotų. Jei į pokalbį eisite jų bijodami – juos tikrai gausite ir tai gali būti nesėkmės priežastis. Tai ką Jūs savyje akcentuojate kaip problemą – susidūrę su šia tema išorėje, susinervinate, pasimetate ir yra labai didelė tikimybė, kad pasimesite ir pats sau sugadinsite reikalą. Kitas dalykas – tai apie ką nenorite kalbėti ar nepriimate savęs – gali būti, kad tai yra vietos, kur nesusidraugavote su savimi. O tai irgi yra didžiulis trukdis sėkmei. Taigi Jūsų tikslas – susidraugauti su savimi, o tuose klausimuose, kurių bijote įžvelgti kuo daugiau pliusų arba “kodėl yra labai gerai, kad taip atsitiko ar taip yra”. Supraskite, viskas mūsų gyvenime vyksta ne veltui. Visos nelaimės ar bėdos pasitarnauja mūsų augimui.
- Pasiruoškite būti atviras. Kiekvienas klausimas yra galimybė Jums parodyti tai, ką turite geriausio. O tuo pačiu suprasti, ar potencialus darbdavys, kuris sėdi prieš Jus yra tas, pas kurį Jūs norėtumėte dirbti. Aš į klausimus “ar planuojate turėti vaikų” ir ar “ar esate ištekėjuis”, žiūriu be dramų. Man tai yra puikios žinutės, su kokiu žmogumi man tektų dirbti ir būtent man nepriimtinų klausimų dėka galiu rinktis noriu to, ar ne dar nepradėjus dirbti.
Kaip elgtis pokalbio metu?
Kaip ir bet kuriame gyvenimo etape, taip ir darbo pokalbyje svarbiausia yra „nepamesti“ savęs ir nebandyti pasirodyti kažkuo kitu, nei iš tikrųjų esame. Desperatiškai siekti įtikti darbdaviui, kad tik priimtų į darbą, nėra teisingas žingsnis. Einant į pokalbį jokių gudrybių nereikia. Čia nebūna teisingų ar neteisingų atsakymų, tiesiog turime būti savimi – per daug nenutolti nuo savojo „aš“.
Galiausiai net jei interviu metu į klausimus atsakinėsite „teisingai“, mums koją gali pakišti visai kitą informaciją skleidžianti mūsų intonacija ar kūno kalba. Personalo atrankos specialistai nesunkiai atpažįsta kandidatus, kurie negalvodami beria šabloninius internete rastus atsakymus į klausimus.
Kaip melas ir bandymas bet kokia kaina “parduoti save” gali sugadinti svajonių darbą?
Tarkime, per pokalbį dėl desperatiško siekio gauti darbą bet kokia kaina nuslepiate savo tikrąsias vertybes ir negana to vienu ar kitu klausimu “pagražinate” savo nuomonę, kuri, jūsų manymu, turėtų labiau patikti darbdaviui, pavyzdžiui, pokalbio metu užsimindami, kad „darbas yra darbas, o šeima tik po darbo“, „vaikams susirgus rasiu, kas su jais pabus“, „vaikais gali pasirūpinti seneliai ir viršvalandžiai nebus bėda“. Pokalbio metu darbdavys nusprendžia, kad šiuo klausimu jūsų nuomonės sutampa ir jus pasamdo. Tačiau netrukus ateina laikas kalėdiniams vakarėliams vaikų darželyje, vaikai serga, viršvalandžiams darbe papildomo laiko neatsiranda, ir jums tenka eiti pas darbdavį ir aiškintis, prašyti, teisintis, t. y. keisti darbo pokalbio metu savo sumeluotą požiūrį. Tarp jūsų ir vadovo įtampa kaista, jums atrodo, kad vadovas jūsų nesupranta, o jūs nesuprantate jo. Ir taip jūsų svajonių darbas išsiverčia į kitą pusę ir patampa nepakenčiamu.
Tokių pavyzdžių gali būti begalė. Darbo pokalbio metu vadovo vartojamus keiksmažodžius praleidžiate pro ausis, o vėliau darbe tie kasdien vartojami keiksmažodžiai jus glumina ir erzina. Arba manote, kad prisitaikysime prie bet kokio vadovo – nes juk jis gali būti visoks, – o po kelių mėnesių tenka keisti darbą, nes nepajėgiate dirbti su tironišku autokratu.
Taigi, pagalvokite, ar tikrai norite atsakyti į klausimus “teisingai” ir bet kokia kaina patikti kiekvienam darbdaviui, o gal geriau likti ištikimu sau ir išlaukti „savo darbo“.
Kaip pasiruošti deryboms dėl atlygio?
Visi suprantame, kad darbo ieškome ir po to jį dirbame ne tik tam, kad maloniai praleistume laiką ir veiktume tai, kas mums patinka. Darbui mes „parduodame“ savo asmeninį laiką, savo kompetencijas, žinias, įgūdžius, todėl esame verti už tai gauti adekvatų atlygį.
Kad atlygio deryboms turėtume ne tik argumentus, bet ir pasiruoštume profesionaliai, siūlau apgalvoti tris temas:
- Ko nori dardavys? Taigi visų pirma reikia labai aiškiai išsiaiškinti (jei įmanoma iš darbo skelbimo, jei ne – darbo pokalbio metu), ko darbdavys, siūlydamas atlygį už vieną ar kitą poziciją norės mainais. Būtent – mainais. Nes prieš nuspręsdamas mokėti ar nemokėti konkrečią pinigų sumą jis norės žinoti, kokia papildomą vertę būsimas kandidatas gali sukurti jo verslui. Šiame etape svarbu išsiaiškinti, kokia kompetencija reikalinga, kokios asmeninės savybės svarbios, kokias užduotis reikės atlikti, kokiuose projektuose veikti, pan.
- Ką galiu duoti aš? Išsiaiškinus ko nori darbdavys – reikia įsivardinti, o ką galiu pasiūlyti aš? Kiek stiprios mano kompetencijos, kurių reikia? Kokia tikimybė, kad būsimos užduotys bus atliktos tinkamai? Kiek mano patirtis ir asmeninės savybės pasitarnaus darbdaviui? Ką papildomai galiu pasiūlyti ir ko kiti kandidatai gali neturėti? Kaip tai galiu pagrįsti – kokie mano patirties elementai įrodys, kad aš gebėsiu atlikti paskirtas užduotis?
- Įsivardinti skaičių. Priimta manyti, kad kiekvienas darbdavys prieš organizuojant konkursą jau yra nusibrėžęs aiškias ribas, kokį atlyginimą yra nusiteikęs mokėti. Taip, tai yra tiesa. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad neturime sakyti „savo kainos“. Todėl, įvertinkite savo minimalius ir papildomus poreikius, paskaičiuokite, koks atlyginimas jums leistų ne tik išgyventi, bet ir jaustis oriai. Šalia to, aiškiai žinokite, kiek galite nusileisti derybose, kiek ilgai galite laukti tos idealios sumos, ar esate pasiruošęs bandomojo laikotarpio metu gauti mažiau, o po jo daugiau ir pan.
Pravartu pasidomėti, kokio dydžio darbo užmokesčiai yra mokami panašias pareigas užimantiems žmonėms. Nors įvairūs darbo užmokesčio tyrimai rodo, kad Lietuvoje tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlyginimas gali skirtis apie 50 %, apytikslę informaciją apie vidutinį konkrečios pareigybės užmokestį surasti tikrai yra įmanoma.
Kaip pokalbio metu suvaldyti stresą, jaudulį?
Visų pirma nepuoselėti iliuzijų, kad jaudulio nebus ir net nekelti sau tikslo “nesijaudinti”. Mūsų pasąmonė žino, kad mes būsime vertinami, todėl normalu, kad mes įsitempiame.
Tačiau, kai einant į pokalbį susidraugavęs su savimi, turint aiškų vidinį žinojimą ir atsakymus į iš pirmo žvilgsnio nepatogius klausimus – pokalbis tikrai gali vystytis natūraliai. Taip, Jūs galbūt jaudinsitės, bus nejauku išsakyti savo tikruosius lūkesčius, gal Jums drebės balsas ir rankos. Ir tai yra normalu. Bet už tai galėsite būti tikri, kad gavus darbą Jums neteks “slėpti” savo sumeluotų savybių arba bijoti, kad Jūsų paprašys daryti tai, ką neva puikiai mokate.
Mano patarimas ieškantiems savo svajonių darbo – supraskite save ir nesistenkite būti kažkuo, kuo nesate. O žinant, kas esate – tiesiog aktyviai veikite!