Aš galvoju, kas šiais laikais visi labai daug koncentruojamės į galutinį rezultatą. Ką uždirbome, ką pasiekėme, kur nuėjome, ką pamatėme ir pan. Ne išimtis ir aš. Bet kiek susimąstome kasdienoje apie tai, kiek savo veiksmuose energijos išeikvojame, o kiek jos susikuriame. Juk mūsų energija galiausiai yra tai, kurios dėka tą rezultatą užsidirbame arba ne.
🌿 kiek energijos atiduodame ir kiek gauname, kai bendraujame su žmonėmis apie nieką, kai esame kompanijose, kuriose mūsų vertybės nesutampa, kai su kažkuo būname/susitinkame, nes nepatogu pasakyti ne.
🌿 kiek energijos atiduodame ir kiek gauname skrolindami, žiūrėdami beprasmį turinį, klausydami žinias ar landžiodami į naujienų, kurios mums nelabai aktualios, portalus.
🌿 kiek energijos gauname ir atiduodame, kai atliekame užduotis, kurios mums visai neįdomios, neaugina ir darydami jas viduje burbame, kaip norėtume kitaip, o visa tai jau vemti verčia.
🌿 kiek energijos atiduodame ir gauname vis svarstydami, kaip geriau, vis dėliodami sprendimus, bet palikdami juos galvoje, o ne realiuose veiksmuose.
🌿 kiek energijos atiduodame ir gauname mintyse kurdami istorijas apie save, kuriose esame nevykėliai, nieko verti ar prastesni už kitus. Pasakodami istorijas, kuriose mums nepavyks, galvodami scenarijus, kuriuose mes susikertame, vietoje to, kad drąsintume ir palaikytume.
Sąrašą galima tęsti be galo.
Esmė ta, kad kiekvieną minutę renkamės, ar energiją auginsime, ar ją sekinsime. Gyvenant automatu to nepastebime, o matome tik rezultatą, kai vos velkamės, o dienos, rodos, bėga ir gyvena savo gyvenimą. Įjungus sąmoningumą ir atsakingai renkantis, kur eikvoti energiją, tą išsvajotą rezultatą galime turėti greičiau.
Ką šiandien padarysi dėl savo energijos, kuri augina ir įkvepia?