Nežinau statistikos, bet jaučiu, kad didžioji dalis žmonių, kurie dirba nemėgstamą darbą turi pasiteisinimą, kad dirba jį, nes nežino ko iš tiesų NORI.
Kodėl taip sakau?
Kai pradėjau užsiimti veiklos vystymo ir karjeros konsultacijomis, didžioji dalis į mane besikreipiančių žmonių sako, kad nežino ko nori ir dėl to kankinasi ten kur yra. Daugybė lektorių be manęs nuolatos šneka, ką daryti, kad suprastume savo tikruosius talentus, kaip atrasti tą veiklą, nuo kurios širdis dainuotų.
Ką aš apie tai manau?
Tiesiog NETIKIU. Netikiu, kad galima nežinot ko norime.
Mes visi puikiai žinome, ko norime. Visi. Tiesiog kartais žmonės per daug įpratę sau meluoti.
Būna, kad jie visais būdais bando nuslėpti nuo savęs tą svajonę, kad tik išliktų patogūs. Kad tik nereikėtų keistis. Kad tik, atsiprašant, nereikėtų pajudinti užpakalio nuo šiltos, nors gal iki vėmimo nusibodusios vietelės.
Todėl geriau sau į galvą kalti „daryčiau, bet nežinau ko noriu“. Nes, jei jau sužinome, ko norime, svajonei įgyvendinti gali prireikti:
…daug daugiau drąsos
…daug daugiau tikėjimo savimi
…daug daugiau valios tęsti tai, ką pradedame
…daug daugiau naglumo būti savimi
…daug daugiau leidimo sau būti ‚neklaužada‘ sūnumi ar dukra
…daug daugiau meilės sau
…daug daugiau ryžto
…daug daugiau juodo darbo
…daug mažiau verkšlenimo aukos pozicijoje
Kai jau sužinome, yra labai nebepatogu žinoti ir nieko nedaryti. Bet visgi ir tada lieka du pasirinkimai – toliau meluoti sau arba veikti.
Ką renkiesi Tu?
❤️❤️❤️
Giedrė
Iliustracija @wanderonworld
Nežinau ko noriu. Bet ar tikrai?
