AR PADAREI VISKĄ, KAS PRIKLAUSO NUO TAVĘS? Labai dažnai girdžiu apie darbą sakančius:
– Manęs ten nevertina;
– Jaučiuosi nereikalingas (-a);
– Aš nebeturiu ten kur tobulėti;
– Man ta įmonė jau nebegali nieko duoti.
Jei taip jaučiatės jau kurį laiką ir esate išbandę viską, kas priklauso nuo Jūsų – Jums tikrai reikia ieškoti naujos vietos savirealizacijai. Apie tai jau ne kartą rašiau – kai būname ten, kur mums nebeišeina realizuoti savęs, reikia sprukti. Kitu atveju, prarandame pasitikėjimą, mažiname savo savivertę, senka pasitikėjimas savimi. T.y. kuo ilgiau būsime tokioje aplinkoje, tuo sunkiau bus išeiti ir rasti naują vietą skleistis.
Bet kas kartą priimant sprendimą siūlau atsukti veidrodį ir į save ir paklausti:
Ar viską esame padarę, kad išmoktume iš mums suteikiamų patirčių. Juk kiekviena diena mus kažko moko. Ir tik mūsų reikalas, ar susidūrę su naujomis (ar kas kartą pasitaikančiomis situacijomis) purkštausime apie kitų kvailumą ir savo nesėkmingą dalią, ar – pažiūrėję į situaciją iš šono, įvertinsime savo elgesį:
🐾 Kodėl su manimi taip atsitinka,
🐾 Kodėl aš sukuriu tokias situacijas,
🐾 Koks mano elgesys išprovokuoja kitų nepageidaujamus veiksmus,
🐾 Kokia mano reakcija situaciją paverčia neigiama,
🐾 Kaip turėčiau elgtis, kad tai nebesikartotų.
Ar viską esame padarę, kad parodytume ką mokame ir galime duoti naudingo įmonei. Neužmirškime, kad organizacijoje galioja lygiaverčių mainų taisyklė. Darbdaviai mums duoda galimybę realizuoti save už tai sumokėdami atlyginimą. Tuo tarpu mes – jiems atiduodame savo kompetenciją ir laiką. Ir čia jau mūsų reikalas pasirūpinti, kad kompetencija būtų pakankama, kad rezultatai būtų tokie, kokių iš mūsų prašoma. Jei jaučiatės, kad kompetencijos trūksta – nelaukite, kol tai pastebės kiti – eikite, šnekėkite su vadovais apie tai, prašykite gaimybių ją kelti. Jei jaučiate, kad rezultatai ne tokie, kokių tikimasi – drąsiai kalbėkite apie trukdžius, siūlykite idėjas juos gerinti. Jei nežinote, kokių rezultatų tikimasi – eikite, klauskite, aiškinkites. Vadovai – tokie patys žmonės kaip mes. Jiems ne viskas sekasi, ne viską pastebi iš karto, ne visada būna tokiais, kokiais nori būti. Būkite aktyviais bendros komandos nariais, o tuo pačiu sąmoningais žmonėmis prisiėmusiais atsakomybę už savo sėkmę ir pasitenkinimą.
…
Tikiu, kad šie pasamprotavimai (jei būsite atviri sau), gali pasufleruoti įdomių atsakymų. Ir tada, tikėtina, atsiras papildomos energijos – užbaigti tai, ką pradėjote; perlipti per savo baimes ir išdrįsti elgtis kitaip, atrasti galimybių mokytis, pan.
Dažnai labai svarbu nepulti strimgalviais ieškoti kito darbo, kol sąmoningai nesuvokiate, kad viskas, ką galėjote padaryti ten, kur esate yra PADARYTA. Jei išeisite į kitą vietą nesuvokę savo klaidų ar netinkamo elgesio – lipsite ant o paties grėblio.
BEEEET – netapkime savo baimių advokatais. Būna taip, kad dėl įvairių baimių esame save įkalinę akivaizdžiai destruktyvioje aplinkoje, kurioje nebematome realios situacijos ir turime milijoną priežasčių nieko nekeisti.
_______
Giedrė