Ne, aš nenušvitau. Tik jau kuris laikas pastebiu, kad DZEN būseną kaip laimės paukštę nutveriu už uodegos ir pasidžiaugiu jos grožiu.
Visą laiką sakiau, kad visos problemos prasideda nuo galvos. Tik, ką jau čia slėpsi – ne visada pavyksta tą galvą sutvarkyti taip, kad tų problemų nebūtų. Ne tai kad nebūtų, o kad NEPRISIKURČIAU lygioje vietoje.
Esu iš tų, kuri nuolatos turi milijoną veiklų. Man nuolatos kyla idėjos. Man visko reikia daug. Man visko reikia čia ir dabar. Taigi nenuostabu, kad dėl tokio savo būdo tiek prisidirbu reikalų, kad vos spėju suktis. Ir tada, tenka pripažinti – nepastebiu kaip tampu susireikšminusia ragana namuose, kuri nieko nespėja; yra nelaiminga, nes pavargusi; kabinėjasi, nes aplinkiniai (ypatingai šeimos nariai) nešoka pagal mano dūdelę.
….Paskaičiau ir pačiai baisu pasidarė, kokia galiu būti.
Bet o dangau! Koks džiaugsmas, kad galiu ir nebūti.
Ir pastebiu, kad vis dažniau pasiseka nebūti. Taigi reflektuoju ir džiaugiuosi Jums, kad tas sąmoningumas būtų dažnesnis svečias ir tos DZEN būsenos būtų daugiau. Nes ji, bent jau man, yra vis dažnesnio džiaugsmo, džiaugsmo kaip gyvenu, priežasti.
Tai KAIP? Grįžkim į galvą ->
- Ar galvoje „O Dieve, kaip viską spėsiu?“
Ar –> jei jau atėjo idėja tą daryti, vadinasi kažkaip spėsiu. Plėšytis nebūtina, dirbti ištisą parą – neefektyvu. Pradedu nuo plano – dalį darbų padarysiu dabar, kitą dalį kai miegos Beatričė, dar kitą deleguosiu, o likučius – prie progos (o gal net nereikės)? - Ar galvoje „nu pzdc kokia dienelė laukia, jau įsivaizduoju kaip nusivarysiu nuo kojų!“ Ar –> kaip faina, kad mano idėjos realizuojasi, kaip faina, kad projektai juda. Taip, dabar yra daug veiklos, bet norint reikalus išjudinti – energijos reikia daugiau. Ir aš jos turiu! Aš moku ja įsikrauti! Einama iš taško A į tašką B – džiaugiuosi ir dėkoju turimomis galimybėmis. Turėdama laisvą minutę (o ją visada galima rasti, blogiausiu atveju – tualete) – įkvėpiu iškvėpiu ir pasidžiaugiu, kad reikalai juda. Nes labiausiai įtemptoje dienoje randu laiko savo ritualams, gal jie trumpesni, bet jie tik MANO!
- Ar galvoje „O Dieve, kaip dabar atrodysiu – pradėjau ir nepadarysiu čia ir dabar. Kodėl dabar susirgau?!“
Ar – taip, nesmagu, bet mano būsena yra svarbiau nei tai, ką kiti galvoja. Aš padarysiu ir padarysiu geriausiai kaip galiu, bet nesiversiu per galvą. Iš to daugiau naudos bus man ir tam, su kuo turiu reikalų. - Ar galvoje „blemba, kodėl vėl tokį krūvį sau užsikroviau?“
Ar -> kaip nuostabu, kad esu apdovanota idėjomis ir galimybe jas realizuoti. Jau dabar esu tiek daug įdomių ir vertingų dalykų nuveikusi. O kaip bus nuostabu bus jei pavyks. Net jei nepavyks – būsiu didesnė nei esu dabar. Viskas JAU DABAR YRA GERAI.
Taigi STOP knisti protą sau. Sakau sau ir TAU
Esu nuostabus!
Esu pakankamas!
Iškvėpk, įkvėpk – Tu gali gyventi savo svajonių gyvenimą!
Giedrė